Apie fokusą “Milijonų lietus”
Spalis 20, 2008
Valdovų rūmų epopėjos pradžioje, kaip stiprus statybos koziris, dažnai buvo naudotas vadinamasis Valdovų rūmų verslo planas, iš pradžių teiktas jų pačių tinklapyje (dabar jo jau nėra). Priminsiu jį.
“Turistas Vilniuje apsistoja 6,1 paros ir išleidžia apie 300 litų per parą - viso per metus 650 000 turistų Vilniuje išleidžia apie 1,2 milijardą litų; 80 proc. turistų yra užsieniečiai; 60 proc. turistų lanko muziejus. Pailgėjus viešnagei ir padidėjus pajamoms 5-10 proc., susidarytų 60-120 milijonų litų papildomų pajamų kasmet, iš kurių bent 9-18 milijonų litų būtų mokesčiai”. Rūmų statytojų teigimu, kasdien Valdovų rūmus aplankysią 6 tūkstančiai lankytojų, taigi per metus 1,8 mln. Vadinasi vien iš bilietų galima bus uždirbti dar apie 15 mln. litų. Žodžiu, ne rūmai, o aukso kasyklos.
Ar plūs į Lietuvą pasaulio turistai pasižiūrėti Valdovų rūmų pamatų liekanų ir virš jų pastatyto šiuolaikinio pastato su viena kita iš centrinės Europos nukopijuota pseudorenesansine sale? Ar susidarys milijoninės lankytojų eilės prie Valdovų rūmų, jei atstatytoje Trakų pilyje, lyg ir patraukliausiame Vilniaus regiono muziejuje pernai jų tebuvo 355 tūkstančiai? Tačiau net ir Trakų muziejus neišsilaiko be svarių valstybės dotacijų, ką ten kalbėti apie kokį nors pelną.
Tokį “oro pilies” principą galima tiražuoti ir bet kuriame panašiame projekte, sakant - duokite 100 milijonų, pastatysiu viešbutį, galima teatrą, stadioną, kardiochirurgijos centrą, į juos plūs tūkstančiai žmonių, todėl per 10 metų lengvai atiduosiu tą paskolą. Bet kas bus, jei tų grąžintinų milijonų nesulauksime? Tada kaltieji turbūt bus tokie: pasaulinė krizė (ar tik ne kilusi dėl tokių paskolų?), pernelyg karštos/šaltos vasaros, nesutriuškinta “Al Qaeda” ir t.t. ir t.p.
Negi niekam neatėjo į galvą už tuos pačius pinigus (Valdovų rūmų vien pastatui reikės 200-300 mln litų) pastatyti modernų XXI amžiaus pastatą, pvz., prestižinį Vilniaus kultūros ir kongresų centrą, kuriame negėda būtų rengti pasaulinius suvažiavimus, nekalbant apie Tūkstantmečio minėjimą? Tiek to, su Valdovų rūmais valdžia tesisuka kaip išmano.
Tačiau nepraėjus nė dešimtmečiui nuo Valdovų pilies statybos pradžios ir dar toli gražu jos nebaigus, nežinia iš kur atsirado nauja Vilniaus oro pilis - “Hermitage/Guggenheim Vilnius”, toks oficialus jos pavadinimas, lietuviškai būtų Ermitažo-Guggenheimo muziejus. Vyriausybė rimtu veidu jau rengiasi “namų darbams” dėl detaliojo plano rengimo, sklypo įsigijimo galimybių. Kas čia per projektas, apie kurį net Lietuvos architektai mažai ką buvo girdėję? Beje, naujojo muziejaus pagrindimui irgi teikiamas verslo planas, bet apie jį vėliau. O kas tas Guggenheimas?
Guggenheimo muziejaus Vilniuje vizualizacija. Zaha Hadid projektas
Amerikos filantropo Solomono Guggenheimo 1937 m. įsteigtas fondas (jo tikslas propaguoti tik šiuolaikinį meną) jungia penkis muziejus: Niujorke, Venecijoje, Berlyne, Las Vegase ir Bilbao. Šiuo metu dar statomas Abu-Dabyje (JAE). Pirmasis ir paskutinis bendras Ermitažo ir Guggenheimo projektas Las Vegase jau užsidarė, tiksliau bankrutavo.
Ermitažo direktorius M.Piotrovskis viešai pareiškė, kad visa bendra su Guggenheimu veikla iš Las Vegaso persikelia į Vilnių. Čia Ermitažas rengs šiuolaikinio rusų meno, daugiausia Maskvos ir Peterburgo dailininkų, parodas (tačiau jų Ermitažo rinkiniuose nėra). Guggenheimo atstovas N.Iljinas savo ruožtu patvirtino, kad nuolatinės ekspozijos pagrindu Vilniaus muziejuje taps Jono Meko Vizualiųjų menų centras, litvakų (žydų išeivių iš Lietuvos) meno centras, taip pat prekybos ir pramogų centras su kavinėmis ir restoranais, net sutartis su “Maksima” jau sudaryta.
Tačiau Ermitažo direktoriaus pavaduotojas perspėjo, kad visa tai “dar tik iniciatyvos. Yra sutartys su Guggenheimu, su Lietuvos Vyriausybe. Projektui realizuoti reikalingi pinigai. Be Lietuvos dalyvavimo toks projektas vargu ar bus realizuotas”.
Keturi žinomi Lietuvos architektai pernai rudenį atviru laišku kreipėsi į visuomenę: „Dėl planuojamo statyti Vilniuje Guggengheimo muziejaus”. Jame laiško autoriai apgailestauja, kad “visai nebuvo viešos, atviros diskusijos visuomenėje, tarp kultūros žmonių”, primena Venecijos pavyzdį, “kad Guggengheimo muziejui nebūtina statyti naujo pastato, o galima panaudoti esamus”. Be to, dėl lėšų stygiaus nevykdoma 1000-mečio statinių programa, pvz., liko nepastatyti Vilniaus koncertų rūmai.
Architektų nuomone, “jei pagaliau bus nuspręsta, kad Guggenheimo muziejaus statyba yra svarbiausia šiuo metu tiek Lietuvai, tiek Vilniui, tada turi būti organizuojamas atviras tarptautinis konkursas, kuriame galėtų dalyvauti ne tik Danielis Libeskindas, Maximilianas Fuksas, Zaha Hadid, bet ir kiti pasaulio, jų tarpe ir Lietuvos, architektai”. Rusijos žiniasklaidos žiniomis, Valstybinis Ermitažas, Guggenheimo fondas, neįvardyta tarptautinė konsultavimo firma jau tiria būsimojo muziejaus konjunktūrą ir ekonominio poveikio pasekmes, o tarptautinė inžinerijos firma jau ištyrė sklypą ir pateikė techninę visų projektų analizę…
O dabar programos vinis: dar vienas fokusas “milijonų lietus”. “Remiantis dabartine galimybių studija, bendra Guggenheimo projekto Vilniuje kaina siektų 120 mln. JAV dolerių. Planuojama, kad muziejus kasmet pritrauktų apie 400 tūkst. lankytojų, iš jų apie 270 tūkst. užsieniečių, kurie Lietuvoje kiekvienais metais paliktų apie 170 mln. litų. Taip pat tikimasi sukurti iki 900 darbo vietų. Mokesčių lėšomis į valstybės ir savivaldybės biudžetą kasmet turėtų grįžti apie 30 mln. litų”.
Tenka tik stebėtis tokiais kukliais norais. Juk Valdovų rūmai planuoja pritraukti 1,8 mln., o Guggenheimas tik 400 tūkst. Bet jei tie 400 tūkstančių lankytojų turės palikti 170 mln. litų, tuomet bilietas į Guggenheimo stebuklą kainuos 425 litus. Ar daug atsiras tokių lankytojų milijonierių? Įdomiausia, kad sostinės savivaldybės administracijos direktorius G.Paluckas šių ar kitokių skaičių užburtas teigia įsitikinęs, kad per 8-9 metus šis projektas tikrai atsipirktų.
Pagaliau paskutinė detalė. Jei kokiu nors stebuklu projektas “Hermitage/Guggenheim Vilnius”, būtų įgyvendinamas, ar tikrai ta bene vienintelė žalioji sostinės oazė Neries dešiniajame krante būtų tinkamiausia statybos vieta? Kodėl ne dešinėje Konstitucijos prospekto pusėje, nugriaunant dvidešimt ar trisdešimt Šnipiškių lūšnų ir lauko tualetų, iškuopiant šiukšlių kalnus? Ne, atsako sostinės valdžia, tos lūšnos yra architektūros paminklai, jų griauti nevalia, o žaliųjų plotų statyboms dar šiek tiek liko. Beje, Bilbao mieste, kurį pavyzdžiu primygtinai teikia Guggenheimo reklamuotojai, lūšnų seniai jau neliko…
Anatolijus Lapinskas
Rodyk draugams» Kategorijos: Visuomene
1 komentaras - “Apie fokusą “Milijonų lietus””
Rašyti komentarą
Norėdami rašyti komentarą privalote prisijungti
galiu patikslinti paskutinę detalę "kodėl"
Todėl, kad pastatas turi stovėti ten kur projektuojamas (net tualetas), šiuo atveju be žalio šlaito ir tos architektuoros atspindžio Nėryje (ypač naktį) būtų gaila išleistų pinigų (ne bent labai nesinori netekti plastmasinių palmių ir kačių prisisioto smėliuko dirbtiniame pliaže…