Peeter Allik - absurdas, ironija ir pornografija
Birželis 13, 2009
“Born in USSR” (”Gimę Sovietų Sąjungoje”)
Visai netikėtai tarp daugybės man paskolintų brošiūrų apie Lietuvos menininkus, aptikau vieną perliuką, tačiau deja ne lietuvį - estų modernistą. Šis menininkas labiausiai pasižymi tuo, jog naudoja labai seną ir galima sakyti atgyvenusią grafikos techniką - linoraižinį (Raižoma linoleumo lakšte. Iškiliosios linoleumo vietos (spausdinamieji elementai) tepamos dažais ir presu daromas atspaudas). Tačiau, kad ir kaip ironiška, kad ir kaip neįdomiai gali skambėti šis pavadinimas, kuris dažniausiai mums asocijuojasi su liaudies menu, šį kartą jis puikiai pasitarnavo padėdamas perteikti kitokias idėjas.
Peeter Allik yra nepriklausomas menininkas, kuris niekuomet nesutikdavo dirbti su kuo kitu, visada siekė perteikti savo idėją būtent taip, kaip ją įsivaizduoja pats. Vaizduojami siužetai iš pradžių gali pasirodyti nesuprantami ir tolimi, tačiau pasigilinus į simbolius, panagrinėjus tematiką, ir galiausiai perskaičius antraštę - pradedi perprasti potekstę.
“Future” (”Ateitis”)
Absurdas man asmeniškai yra maloni ir daug klausimų kelianti tema. Absurdistai, vaizdavę didžiausias žmonių problemas, nesusikalbėjimą, susvetimėjimą, vidinę tuštumą, nepritapimą visuomenėje viską mokėjo pavaizduoti taip subtiliai ir nebanaliai, jog kartais žiūrovas net nesuprasdavo apie ką iš esmės jam pasakojama. Ironija ir groteskas buvo ir yra pagrindiniai absurdistų arkliukai, padedantys pažvelgti į gyvenimą per kitokią prizmę. Tuo tarpu žiūrovas, lyg siūlu pririšta lėlė, tempiama ten, kur panori menininkas.
Lygiai taip pat ir Peeter, naudodamas groteską bei simbolius, sukuria vaizdą, kuris kai kuriems gali priminti pop art’o stilistiką. Kai pradedi gilintis, supranti, jog kiekvienas darbas yra vertas atskiros analizės. Daugiausiai autoriui rūpi politinės bei socialinės temos. Kai kuriuose darbuose akcentuojama komunistinis laikotarpis, paliečiamos anarchijos, fašizmo tematikos. Šie lino raižiniai lyg karikatūros atspindi savo laikmetį, metus, netgi dieną. Jeigu pasigilintumėte giliau, pasidomėtumėte asmenine autoriaus nuomone tam tikrais klausimais, perprastumėte simboliką - sugebėtumėte atskirame vaizde perskaityti unikalią ir nepasikartojančią istoriją, kuri turi savo koduotę ir užfiksuotą emociją.
“Communication” (”Komunikacija”)
Tačiau, net nežinant tikslių atsakymų į klausimus, net puikiai neišmanant istorinių faktų ir meno stilistikų ideologijos - galite interpretuoti šiuos darbus ir įžvelgti juose dažnai minimas ir aktualias visuomenei problematikas. Peeter Allik nevengia erotikos motyvų, galima netgi pastebėti, jog daugelyje kūrinių jie tampa akcentu. Aukščiau pavaizduotame darbe, matome ganėtinai absurdišką vaizdą - vaisingumo ir Velykų šventės simbolis kiškis, dovanoja damai kitą simbolį - kiaušinį, ant kurio išraižyta “Aids”. Siužetas gali pasirodyti ganėtinai nesąmoningas, tačiau interpretuoti, manau, nėra labai sudėtinga.
Prisimenant, jog pasirinkta būtent linoraižinio technika, reikėtų pastebėti, jog juodai balti motyvai sukuria iliuziją, tartum žiūrėtumei į juodai balto televizoriaus ekraną. Jaunam žmogui, nepatyrusiam modernistų perversmo, politinių lūžių ir globalių socialinių problemų, toks vaizdas gali asocijuotis su kadrais iš istorinio filmo. Juoda ir balta nėra vienintelis menininko naudojamas kontrastas, lygiai taip pat jis naudoja ir vyriška - moteriška, saldu - kartu, rimta - lengvabūdiška kontrastus. Būtent šie kontrastai ir atskleidžia absurdą - nesuderinamų tarpusavyje dalykų mišinį.
“Freedom” (”Laisvė”)
Kas belieka žmogui, kuriam visi teigia, jog jis yra laisvas ir gali daryti ką tinkamas, tačiau nuolatos jaučiasi būdamas nelaisvėje? Kiek ilgai žmogus, nerasdamas atsakymų gali trankytis nuo vienos sienos prie kitos, vėl atrasti viltį ir vėl ją prarasti? Absurdistai teigia, jog reikia ironizuoti, reikia gydytis sarkazmu, tik taip įmanoma atmesti slegiančią tikrovę. Šis požiūris šiek tiek artimas ir siurrealizmui. Pasąmonės išlaisvinimas, vaizdai, primenantys sapno nuotrupas, nerišli mintis - bruožai, kuriuos taip pat galime priskirti estui Peeter Allik.
“Concrete Solutions” (”Konkretūs Sprendimai”)
Pabaigai norėčiau pridurti, jog, kad ir kaip neįtikėtina, tačiau lūžio į modernizmo laikotarpį metu, kai visi gręžėsi nuo tradicijos, siekė novatoriškumo ir dar neatrastų formų, šis menininkas, panaudodamas didelį formatą, visiems puikiai pažįstamą, bet tobulai įvaldytą techniką ir aktualią tematiką, sukūrė puikias kompozicijas ir siužetus, patraukiančius žiūrovą savo akiplėšiškumu, grotesku ir keliamais klausimais.
“Useless Niceties” (”Nieko vertos subtilybės”)
“Artist and His Hen” (”Menininkas ir jo višta”)
“Melancholy” (”Melancholija”)
“Strong Middle Class” (”Stipri Vidurinioji Klasė”)
“In Museum” (”Muziejuje”)
Gintarė Žitkevičiūtė
Patiko (0)
» Kategorijos: Menas
Rašyti komentarą
Norėdami rašyti komentarą privalote prisijungti